Vėl iš Kuala Lampuro važiavom į stotį (išsiaiškinau 75 km), iš ten išskridom į Langkawi salą. Pradėjom draugystę su „Airasia“ avialinijomis. Po valandos skrydžio – mes jau leidžiamės į salą.
Tiek Kuala lampure, tiek Langkawi saloj iš aerouosto važiuojant su taxi priklausomai nuo vietos, kur važiuosi, kasoje išduoda bilietą su nurodyta kaina. Taigi, laisvės deryboms su taksistais, nebelieka:). Bet gal ir gerai – mažiau šansų būti „išdurtam“:).
Langkawi - 100 salų archipelagas, esantis greta Tailando sienos, 30 km nuo žemyninės Malaizijos dalies (Kuala Perlis). Didžiausia salyno sala yra Langkawi. Čia mes ir apsistojom. Dauguma salų yra negyvenamos. Šalies valdžia nori padaryti šią salą "most wanted for retirement", kad turtingi vakariečiai įsigiję būstą čia leistų savo žilas dienas.
Visgi išankstinė gyvenamosios vietos rezervacija pasiteisino, nes ieškoti nakvynės per alinantį karštį su daugiau nei 20 kg ant kupros – nevilioja. Langkawi saloje praleisim 6 dienas, pirmąsias dvi naktis apsistojom „AB Motel“ kambaryje su vaizdu į jūrą (pirmas kambarys nuo jūros), su terasa (kurioje sėdėdama ir rašau, kambary internetas neveikia).
Žiauriai patogu: pora žingsnių ir jau guli ant balto smulkaus, biraus kaip miltai smėliuko, išsimaudai sūrioj jūroj, grįžti į kambarį išsimaudyt po dušu. Nesigirdi triukšmo nuo gatvės, nebent kaimynai už sienos garsiai kalba ir paukščiai, kurie panašiai kaip mūsiškiai žvirbliai garsiai čiauškia.
Saloje yra bemuitė zona, todėl alkoholis čia pigus:). Prisiskaitę iš rusų blogų, aerouoste pasiėmėm dėžę alaus. Lyginant su Kuala Lampuru, kur skardinė (0,33 l) kainavo 7,5 MYR, Langkawi aerouoste nusipirkom po 3,3 MYR, o paskui pamatėm vietos parduotuvėse – 1,80 MYR. T.y. 1,30 LTL (1 MYR=0,72 LTL) už skardinę – viliojantis pasiūlymas:). Ovis parnešė 1 l „Siera“ auksinės tekilos už 40 lt. Pravers dezinfekcijai:).
Langkawi sala labiausiai žinoma dėl gerų paplūdimių, jie vieni iš geriausių Malaizijoje. Populiariausi yra Cenang, Tengah, Burau Bay, Kok ir Datai Bay. Mes pasirinkome populiariausią Cenang 2 km ilgio paplūdimį, esantį netoli aerouosto.
Tik atvykę pasivaikščiojom paplūdimiu, paragavom pirmąjį kokosą, t.y. jo sultis.
Jų skonis man labiau priminė medžių sulą nei kokosų sultis. Gal dėlto, kad kokosas neprinokęs, todėl ir nesijautė kokosui būdingo skonio. Ta baltoji kokoso dalis, kurią mes valgome, dar nesunokus, jos mažai ir ji tokia drebučių pavidalo. Ragavome šiltą kokosą, galbūt dėlto didelio įspūdžio nepaliko. Kaip ir arbūzas bei ananasas, pirkti gatvėje. Pirmas dalykas, šie vaisiai brangūs kaip tokioje šalyje – po 2 LTL/kg, antra, skonis nebuvo kažkuo išsiskiriantis nei iš mūsų prekybos centrų. Tikiuosi, kitur situacija bus geresnė.
Čia kaip ir visur šiltuose kraštuose gyvenimas verda saulei nusileidus. Pirmąjį saulėlydį pramiegojom – buvom išvargę nuo karčio, organizmas dar visiškai neprisitaikė prie esamų sąlygų. Žmonės per pietus užkandžiauja, o vakarais rimtai valgo. Prieš vakarienę padarėm dezinfekciją su atsivežta degtinaite:).
Negalėjom atsispirti jūros gėrybėms. Nors čia jos ne pačios pigiausios, bet kai labai nori, tai pradedi ignoruoti viršijantį dienos biudžetą:). Čia 100 g krevečių ir omarų kainuoja apie 11,5 LTL. Tai tokia porcija kainavo 40 LTL.
Tu pats išsirenki konkrečias gėrybes, pasveria, iškepa ir skanaus. Šįkart ragavom vidutinio dydžio tigrines krevetes.
Naktį oro temperatūra tiesiog ideali: nei šalta, nei karšta. Dieną gulim tik po medžiu, nesinori skrudintis ant kaitrios saulės. Dar nesijaudinu, spėsiu įdegti:). Ovis naktį išsimaudė, o vietiniai jį besimaudantį fotografavo, gal pas juos tai neįprasta:).Vanduo dieną toks, kad norint atsigaivint, geriau po dušu - iš krano bėga drungnas vanduo. Dar neteko tokio šilto jūros vandens jausti.
Visgi saloje smagiau nei didmiestyje, laisviau jautiesi.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą