Bali saloje praleidom 8 dienas. Motoroleriu išvažinėjom pietinę, centrinę bei šiaurinę salos dalis, kuriose susikoncentravę pagrindinės šventyklos bei kiti lankomiausi miesteliai ir objektai.
Šiaurinė dalis kur kas ramesnė, mažiau turistų, kainos mažesnės, eismas mažesnis ir gamta kur kas gražesnė – kalnai, ryžių laukai, terasos...Pietinė dalis, Kutos, Legiano ir kiti kurortai, skirti mėgstantiems šurmulį, ištisines gatves restoranų, turgelių, masažo salonų. Bali kurortuose paplūdimiai yra visuomeniniai, viešbučiai neturi uždarų paplūdimių (bent jau mes nematėm), smėlis tamsus, žmonių daug, todėl, mums sunku suprasti, kad žmones čia atvažiuoja atostogauti, pailsėti prie jūros.
Bali salos žavesį mes pamatėm tik važinėdami po salą: kalnus, neturistinius kaimelius, kerinčius išskirtine tik Bali salai būdinga architektūra, tradicijomis, atsiskleidžiančiomis vietinių aprangoje, gyvenimo būde, šventėse. Toliau nuo turistinių zonų jaučiama ypatinga atmosfera. Prieš akis dar ir dabar iškyla miestelių, kuriuose žmonės gyvena tarsi šventyklose, vaizdai. Bali sala tvarkinga, palyginus švari, bambukinių lūšnelių, tokių kaip matėm Kambodžoje ar Filipinuose, čia praktiškai nematėm, galbūt vieną kitą.
Keliai saloje gana geri, jei neeksperimentuoji nežinomais keliais:). Kelio ženklų pagrindiniuose keliuose netrūksta, tačiau vietinės reikšmės keliai neinformatyvūs. Kartais būdavo sunku susigaudyti, tačiau žmonės paslaugūs, todėl didelių problemų neturėjom. Eismas didžiausias aplink salos sostinę Denpasarą – važiuojant pro jį teko apsišarvuoti kantrybe. Čia negeriausia vieta mokytis važiuoti motoroleriu – čia reikia jaustis drąsiai laikant jo vairą.
Trumpai tariant, Bali saloje mums paliko įspūdį gamta, architektūra, baliečių tradicijos. Tuo ši sala labiausiai išsiskirianti iš visų kitų.
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą