100 dienų toli nuo namų, dabar atrodo, pralėkė žaibiškai. Pirmasis mėnuo galbūt slinko lėčiau, paskutinis, atrodo, tiesiog praskriejo. Paskutinės dienos prabėgo laukimu greičiau atsidurti namie, savoje lovoje, galų gale pamatyti lietuvišką pavasarį bei visus laukiančius mūsų sugrįžtant.
Skrydžiai „Emirates“ avialinijomis neprailgo. Laiką leidome žiūrėdami filmus, klausydamiesi muzikos, šiek tiek nusnūsdami. Laike visai pasiklydome:). Atvykę į Londoną, gavome „dovanėlę“. Pasirodo, „Aerlingus“ aviakompanija, su kuria turėjome grįžti namo, jau daugiau nei du mėnesius nebeskraido iš Londono į Vilnių. Mūsų, aišku, niekas apie tai neinformavo, tad teko pirkti naujus bilietus į Vilnių. Netikėti dideli nuostoliai:(. Baiminomės, kad gali nepavykti išskristi iš Londono į Vilnių dėl vėl suaktyvėjusio vulkano, o, pasirodo, gali būti ir kitų trukdžių.
Šiuo metu esame Londono aerouoste, už poros valandėlių išskrisim. Namus iš Kuala Lampuro turėtume pasiekti po 26 valandų keliavimo, iš kurių 17 valandų turėjome praleisti lėktuve. Iki Londono buvo taip linksma, o susidūrę su nemaloniomis naujienomis, pajutome, kad grįžtame į realybę......
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą