26 diena (2010-02-19). Kanchanaburi. Išvyka į plaukiojantį Tailando turgų.

Atsimenu, kažkada per televiziją rodydavo reportažus apie „Tez turo“ keliautoją ir kaip šiandien atsimenu jos filmuotą medžiagą iš Tailando – pasiplaukiojimą Kwai upe ir plaukiojantį turgų “Damnoen Saduak“ Kwai upe. Reklama – galinga, tad šiandien mes irgi ten nuvykom (apie 100 km nuo Kanchanaburi).
Po turgų plaukioja motorinės ir bemotorės valtys. Momentais, kada siauru kanalu plaukdavom tik vieni, vairuotojas gerai pagazuodavo, lėkdavom, kad net dūmai rūkdavo:). Šiaip įdomu pasižiūrėt, kaip žmonės ir gyvena šalia upės ir tuo pačiu dirba neišeidami iš kiemo.

 

  

 

Plaukioja valtimis ne tik pirkėjai – turistai, bet ir pardavėjai, siūlydami savo prekes.

Čia daugiausiai galima įsigyti vaisių ir įvairiausių suvenyrų, kai kurie iš jų tikrai labai originalūs (pvz., iš kokoso labai gražūs ir praktiški dirbiniai). Vieną nedidelį suvenyrą nusipirkom ir mes – medinę kvarkiančią varlę – jos skleidžiamas garsas sužavėjo Ovį:). Norėjosi ir daugiau paišlaidaut, bet paskui dar du mėnesius tą grožį nešt ant pečių – neviliojantis mintis (drabužius po truputį išmetinėjam ir keičiam naujais:)).
Turguj nusipirkom vaisių rinkinį, nes labai jau knietėjo paragauti egzotinių vaisių, kurie nekart akį patraukdavo.

Ypač smalsu buvo paragauti duriano, vadinamo vaisių karaliumi.
Kiek teko skaityt, jis pasižymi ypatingai aštriu kvapu, nes durianą draudžiama įsinešti į viešbučius, autobusus, lėktuvus ir t.t. Matėm ne kartą gatvėse, kaip jį pjausto gabaliukais, bandėm net uostyti, bet bjauraus kvapo gryname ore nejautėme.

Šiandien užteko trims paragauti duriano po mažą kąsnelį, kad suprastume, jog šio vaisiaus antrąkart nepirktume. Iš pradžių atrodo kaip ir nieko, saldu, bet po to burnoj pasijaučia specifinis skonis.
Po plaukiojančio turgaus mus nuvežė pasižiūrėti, kaip medis yra skobtuojamas ir gaunami įvairūs dirbiniai, baldai.

Net sunku patikėt, kad galima iš medžio padaryti tokius paveikslus, kur vaizdas perteikiamas tikroviškai, tarsi „3D” formatu.

Pietų trečiąkart grįžom į tą patį kiniečių restoraną – ne dėlto, kad tai vienintelė maitinimo įstaiga Kanchanaburi:), bet mums ten tiesiog begalo skanu. Ir dar kartą išsivirėm sočios sriubos.Restorano pagrindinis vadybininkas prie mūsų atėjo asmeniškai pasisveikinti:).
Grįžę namo, į savo puikųjį viešbutį, dar kartą apsilankėm „Spa“ salone. Kol vyrams darė tailandietišką masažą, aš mėgavausi veido procedūromis. Jei kartais netikėtai atsidurdavau „kitam“ pasauly, tai reiškia buvo super, atsišviežinau:).
Tiesa, šiandien peržvelgėm tolimesnius savo kelionės planus ir supratom, kad turim 4 paskutines dienas Tailande nesuplanuotas. Buvo minčių nuskristi į Laosą ar Vietnamą arba pasiilginti atostogas Kambodžoje, bet galiausiai užsisakėm bilietus į Honkongą:). Taigi vasario 28d. vykstame į Kiniją! Tai bus septintoji mūsų planuojama aplankyti šalis.
Kita žinia – vakare sulaukėm pirmojo lietaus.