31 diena (2010-02-24). Puketo sala – Yao Yai sala. Pagaliau suradom Tailando rojų!

Iki šiandien mūsų kelionės lyderis buvo Lipe sala. Tačiau visai neplanuotai atradom tikrąjį rojų Tailande. Ačiū už tai Puketo salai, tiksliau jos šurmuliui, kuris privertė mus iš ten greičiau ištrūkti:). Gulėti paplūdimy kartu su dar šimtais tokių pačių, pliuškentis kartu su tais pačiais šimtais toje pačioje pakrantėje – ne mums. Tad gerai apsvarsčiusi, surinkus būtiniausią informaciją, išrinkau tolimesnį kelionės tašką – Yao Yai salą, esančią netoli Puketo salos. Labai juokinga, kai reikia garsiai tarti salos pavadinimą:). Sala priklauso Yao salynui, susidenčiam iš 44 salų, iš kurių tik dvi praktiškai yra gyvenamos, t.y. mažesnė sala Yao Noi su daugiau turistų ir didesnė sala Yao Yai, kurioje mes ir apsistojome trim naktim.
Iš Puketo uosto per 70 minučių nuplaukėm į Yao Yai salą. Plaukėm laivu, gabenančiu ne tik keleivius, bet ir maistą bei kitus reikalingus daiktus į salą.

Tiesa, kol laukėm laivo, stebėjom šiukšlių maišuose besirausiančias beždžiones ir kaip jos valgė maisto likučius. Buvo įdomu.

Į salą atvykom neturėdami rezervuotos nakvynės vietos. Tačiau tai ne problema – iškart atsirado padedančių ne tik nuvežti į reikiamą vietą, bet ir pasiūlančių stogą virš galvos. Neturėdami išeities, atsidavėm į vieno vyriškio rankas. Pamatę kur jis mums siūlo praleisti paskutines dienas Tailande, supratom patekę į rojų:). Naujut naujutėlaičiai, prieš 10 mėnesių atidaryti mediniai namukai su erdviomis terasomis ant kalno su vaizdu (daugiau ar mažiau matomu) į jūrą. Vaizdas nuo kalno nerealus.

Kambaryje lova su tinkleliu nuo vabzdžių. Pirmąkart taip miegosim.

Kaina su pusryčiais 67 LTL už naktį namuko su ventiliatoriumi, 90 LTL su kondicionieriumi. Tačiau pastarųjų šiandienai nebuvo laisvų. Apskritai čia tik šeši namukai, tad ramybė garantuota. Mums čia juokingas kainos ir kokybės santykis, lyginant su matytais Puketo viešbučiais.
Viešbučio administratorė jauna labai nuoširdi panelė su labai plačia šypsena. Buvom užmiršę, kad Tailandas – šypsenų šalis:). Net patys imamės šypsotis su ja pakalbėję:). Ji labai stengiasi mums padėti, mus aptarnauti, gana gerai kalba angliškai, todėl maloniai pabendraujame. Čia jaučiame dėmesį ir rūpestį, o ne tik norą kuo greičiau išvylioti kaip įmanoma daugiau pinigų.
Dar labiau pasijutome laukiami užsukę į naujai atidarytą vietinę  kavinę. Šeimininkė, pamačiusi mano susidomėjimą su įdomiai gaminamu patiekalu, mus juo nemokamai pavaišino. Tai palmių lapuose esantis aštrus tailandietiškas žuvies įdaras.

Čia sužinojom, kad šioje saloje 99 % gyventojų yra musulmonai, kai tuo tarpu apskritai Tailande jie sudaro apie 4 %. Iš tikrųjų vairuotojas į šią kavinę mus ir atvežė todėl, kad aplinkui tai vienintelė vieta, kur galima nusipirkti alaus, parduotuvėse jo nėra.
Labai maloniai pabendravom su šeimininkais, jiems buvo įdomi mūsų nuomonė apie jų maistą, apie kainas, ar jos mums didelės ar mažos.
Galiausiai dar prieš saulei nusileidžiant spėjom pabūti paplūdimyje. Geras jausmas, kai aplink, išskyrus mus tris, nė gyvos dvasios.

Ryt išplaukiam su valtim žvejoti, nardyti ir šiaip po aplinkines salas pasidairyti.