Šiandien apžiūrėjom likusią nematytą salos dalį. Pravažiavom pagrindinį salos miestą Kuah, ieškodami į akis krentančio objekto – Erelio aikštės „Eagle square“. Pasirodo, salos pavadinimas „Langkawi“ reiškia „stiprus erelis“. Erelis čia kaip nacionalinis simbolis. Iš tikrųjų matėm ne vieną sklandantį danguje. Štai kaip atrodo Erelio aikštė iš viršaus (nuotrauka fotografuota iš lankstinuko:)).
Kitas punktas – kriokliai „Durian Perangin“. Vieta pritaikyta turistams, kopiant prie krioklių pakeliui įrengtos pavėsinės, kur galima pailsėti, papiknikauti. Keista, kad įėjimas nemokamas. Kaip pirmasis šios kelionės krioklys, tai paliko didžiausią dienos įspūdį, bet tikimės pamatyti įspūdingesnių gamtos kūrinių.
Vietiniai perspėjo, kad vanduo tekantis iš krioklių – šaltokas, bet mums jis pasirodė tiesiog gaivinantis, prakaitui nuplauti pats tas. Gaila, maudymukus palikom motorolery, būtų buvę smagu išsimaudyti. Musulmonų krašte maudytis su apatiniais, spoksant keletui jų, nesinorėjo, pagailėjom musulmonių, įsispraudusių į savo ilgus apdarus:).
Labai graži mergaitė pliuškenosi gaiviam vandeny.
Užsukom papietauti į tą pačią kaimo užeigėlę, mums ji pasirodė patraukliausia, be to, jau įsitikinę maisto kokybe ir skoniu.
Vakare saulei pradėjus leistis, truputį po 19val., išsiruošėm į naktinį pasivažinėjimą motoroleriu. Fotosesija saulei leidžaintis uoste “Awana Porto Malai” .
Palydėję saulę, nulėkėm iki aerouosto (apie 5 - 6 km) paspoksoti į besileidžiančius lėktuvus. Atsistoję šalia nusileidimo tako, leidžiantis lėktuvams, jautėme oro gūsį, praskriejusį virš mūsų, garsą, suteikiantį dar didesnį efektą. Tokių žiopsotojų kaip mes buvo ir daugiau:). Smagi naktinė atrakcija.
Po truputį vis ragaujam naujų vaisių. Parduotuvėse labai populiarūs paruošti valgymui (nulupti, supjaustyti griežinėliais) vaisiai. Tačiau jie žymiai brangesni. Taupymo sumetimais nusipirkom skutuką ir plastikinį indelį – labai patogu vežtis vaisius į dienos išvykas.
Taigi, nusipirkom paragauti supjaustyto drakono vaisiaus. Taip atrodo supjaustytas:
Konsistencija kaip kivio, juodos sėklutės traška burnoj, o skonis man priminė runkelinį buroką (gal kažkada kaime esu ragavus, nes nežinau iš kur buroko skonį žinau:)). Kiek domėjausi, tas vaisius saldus, iš jo gaminamos sultys ar vynas, bet mūsiškiai gabalėliai saldumu nedvelkė. Tad įspūdžio drakono vaisius nepaliko.
Priešingai nei mango. Kol kas iš ragautų vaisių mango – lyderis. Vaisius geltonas, o ne žalias ar raudonas kaip pas mus pardavinėjamas neprinokęs, minkštas, sultingas, saldus kaip medus, tirpstantis burnoje. Skonis – fantastiškas!
Taip pat patiko geltonieji arbūzai – saldūs ir sultingi.
Šalia mūsų namuko auga medžiai su didžiuliais vaisiais.
Išsiaiškinau, kad tai Džeko vaisius, kurio skonis primena ananasą. O pats medis laikomas didžiausiu vaismedžiu pasaulyje. Ragauti neteko, juos vietiniai čia nokina įsukę į celofaninius maišelius.
Dienos bajeris: kadangi kiekvieną vakarą rankomis skalbiam dienos drabužius, tai Ovis atrado patogų skalbimo būdą – apsirengia skalbiamais drabužiais ir prausiasi su muilu:). Svarbiausia rezultatas – švarūs drabužiai, o priemonių rezultatui pasiekti galima prisigalvoti:).
P.S. Žiūrėti nuotraukų albumą "Langkawi sala 3".
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą