2010 m. vasario 3 d., trečiadienis

Langkawi salos apibendrinimas.

Daryti išvadas apie Malaiziją, mano nuomone, dar ankstoka, nes kol kas pamatėm tik dalį jos sostinės Kuala Lampuro ir praleidom savaitę Langkawi saloje.
Apskritai, šalis labai išsivysčiusi, todėl ir kainos šiek tiek viršijo lūkesčius. Tačiau bendrai paėmus jos mažesnės nei Lietuvoje, nekalbant apie Europą. Taigi ir mūsų nusistatytas dienos biudžetas (apie 250 LTL/dienai) buvo šiek tiek viršytas, apie 10%. Iš dalies tam įtakos turėjo ir tai, jog viską norim pamatyt, paragaut, išbandyt kuo greičiau, nevisada sulaukdami tinkamos kainos, nevisada pasirinkdami tinkamą vietą. Bet kuo toliau, tuo labiau mokomės laikytis plano:).
Kol kas sunku vertinti Langkawi salą bendrąja prasme, nes tai pirmoji mūsų stotelė Azijos salose. Mums ji patiko. Apskritai Langkawi salynas įtrauktas į Unesco paveldą, čia driekiasi ištisi geoparkai, tad gamta nepaliko mūsų abejingais. Keliaujantiems į šią salą rekomenduotume neapsiriboti paplūdimiais, kurie išties labai gražūs ir tvarkingi, bet būtinai pakeliauti po salą ir pasigrožėti vešlia, žalia ir didinga augmenija bei įdomiais jos gyventojais (beždžionės, driežai ir pan.). Saloje siūloma nemažai įvairių turų – dienos išvykų po kitas salas, įvairių vandens pramogų (paraseilingas, vandens motociklai, plaukimas ant banano ir t.t.).
Dar vienas iš žavinčių dalykų saloje – „duty free“ zona:).Mėgstantiems alų – čia tikras rojus:). Už 1,20 LTL gali atsigaivinti šalta alaus skardine. O ir stipresni gėrimai čia kainuoja kažkur dvigubai pigiau nei pas mus. Atsižvelgiant į tai, keista, bet nė karto nematėm girtų žmonių. Dar keisčiau, kad rusai čia neknibžda kaip kokioj Turkijoj ar Egipte.
Maistas – skanus, pigesnis nei Lietuvoje, bet, pasak kitų atsiliepimų, brangesnis nei kitose Azijos šalyse. Pasirinkimas įvairus: kas nemėgsta jūros gėrybių ir žuvies, gali rinktis kiniečių, malajiečių, indų patiekalus ar tiesiog sukirsti picą.
Trumpai tariant, Langkawi sala paliko įspūdį.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą