32 diena (2010-02-25). Yao Yai sala. Vis dar euforijoj, kad pakliuvom į šį turistų dar neatrastą kampelį!

Šiandien lygiai mėnuo, kai palikom namus Vilniuje. Po dviejų savaičių keliavimo buvo atsiradęs noras trumpam grįžti namo, su artimaisiais ir draugais pasisveikinti, pabūti porą dienelių ir vėl traukti toliau. Dabar jau apsipratom, kad to momento dar reiks palaukti, todėl laimingi gyvenam kasdien vis naujais įspūdžiais ir patyrimais toliau.
Ypač laimingi esam pakliuvę į Yao Yai salą. Tai kol kas labiausiai pavykęs ekspromtas – čia apskritai neplanavom važiuoti, atvykom neturėdami nakvynės vietos, kuri mus tarsi pati susirado. Kol kas tai gražiausia ir mieliausia vieta.
Šiandien visą dieną praleidom plaukiodami laivu su asmeniniu kapitonu Mr. Hop. Plaukiojom aplink Yao salyno salas. Uolėtos salos apaugusios medžiais, kai kur išgraužtais urvais ir nuo lietaus susiformavę akmeniniai varvekliai – įspūdingas reginys.

 

 

Įplaukėm į salų apsuptą įlanką.

Buvom labai patenkinti galėdami tais vaizdais grožėtis savam rate, be pašalinių žmonių. Aplinkui matėm nemažai laivų gabenančių daug turistų po šias salas su sudėliotu grafiku. O mes buvom patys savo laiko šeimininkai: kiek norėjom tiek nardėm, žvejojom, maudėmės, tiesiog ilsėjomės.
Štai didžiausias dienos laimikis:):

O šitokie standartinio dydžio žuveliokai kibo vienas po kito:

Labiausiai nustebom patekę į nedidelį uolų apsuptą paplūdimį.

Čia po uolomis gyvena nedidelė vietinių bendruomenė, kurių pagrindinė veikla ir pragyvenimo šaltinis iš surinktų paukščių lizdų. Štai kaip atsargiai jie yra atrenkami ir rūšiuojami.

Iš šitų paukščių lizdų yra gaminamas prabangus gurmaniškas patiekalas – sriuba. Paukščių lizdai yra renkami keturis kartus per metus, iš kurių pirmas „derlius“ yra pats brangiausias, t.y. 1 kg kainuoja apie 9000 LTL (120 000 BTH). Paukščių lizdai labai naudingi organizmui, padeda išvengti įvairių ligų, jų sudėtyje yra proteinų, įvairių amino rūgščių, celiuliozės, kalcio, fosforo ir kitų mineralų. Įdomu, kokio skonio turėtų būti tokia prabangi sriuba:).
Įsitaisę šalia gyventojų virtuvės pasistiprinom mūsų šeimininkės (praminėm ją „Šypsenėle“ dėl jos plačios nuoširdžios šypsenos) įdėtais pietumis. Atmosfera šiame paplūdimyje ypatinga, nes jautiesi pakliuvęs į vietinių buitį – matai, kaip vieni ilsisi, kiti dirba.

Buvo be galo įdomu ir gražu.
Grįžę iš pasiplaukiojimo, sėdom ant motorolerių ir patraukėm pasidairyti po salą. Tuo pačiu ieškojomės naujų namukų paskutiniai nakčiai, nes dabartinėj vietoj mūsų paskutinei dienai viskas buvo iš anksto rezervuota. Apsilankę keliose poilsiavietėse (kitaip vadinamose „rezortuose“) įsitikinom, kad gyvenam geriausiomis sąlygomis su puikia panorama ir maloniu aptarnavimu, be to, už mažiausią kainą. Tikras atradimas! Galiausiai nusprendėm paskutinę naktį praleisti šalia, kaimynystėje esančiuose tvarkinguose, šalia jūros esančiuose namukuose.
Nejauku, bet tuo pačiu ir įdomu vakare sėdėti terasoje (rašyti dienos įspūdžius), kai aplink tamsa, garsiai čirškia cikados, virš galvos skraido šikšnosparniai, į naktinę medžioklę išėję driežai susipeša dėl grobio...