Iš Puerto Princesa nusprendėm važiuoti autobusu. Atvykę į stotį, pamatėm, kad vietinės reikšmės autobusu dardėsim į kitą tašką Sabangą apie tris valandas kartu su vietos gyventojais ir keliais turistais. Pagrindinis autobuso privalumas – atviri, be stiklų langai, todėl kondicionavimo sistema garantuota.
Nors iki Sabango tik apie 70 km, tačiau kelionė užtrunko. Pirma, dėl sudėtingų kelių, nes eismas vyksta ne magistrale, o serpantinais – momentais atrodė, kad taip ir užstrigsim kalno vidury, nes autobusas vos puškavo. Antra, autobusas stoviniuoja prie kiekvieno keleivio namo: vieni išlipa, kiti įlipa, čia ne ekspresas, važiuojantis tiesiai į numatytą punktą. Be to, pakeliui dar kai kas sugalvojo nusipirkti bambukinių „tapetų“, susuktų į rulonus (nežinau kaip jie vadinas, bet jais yra apklojami namukų rėmai ir taip gaunamas bambukinių sienų namelis).
Kuo arčiau Sabango, tuo vaizdai labiau kerintys atrodė: didingi augmenija apaugę kalnai, bambukinės trobelės, vienas kitas mūrinis namelis, nedidelės mokyklėlės. Visas gyvenimas vyksta palei pagrindinį kelią, atokesnių sodybų tik viena kita. Gaila, sėdėjau kitoje autobuso pusėje, todėl didingų vaizdų su jūra (kalnų papėdėje didelis žydro vandens plotas) nepavyko įamžinti.
Pasiekę Sabangą buvom maloniai nustebinti. Tikėjomės pamatyti nedidelį miestelį, tačiau čia tarsi mini kurortas, kur vienoje pusėje vietinių gyvenvietė, kitoje nuomojami nameliai ant jūros kranto. Išsinuomojome bambukinį namelį su erdvia terasa ir nepakartojamu vaizdu į jūrą už 33 LTL už naktį “Mary’s Beach resort”. Kainos mus begalo džiugina:).
Čia įdomu tai, kad elektra visame Sabange yra gaminama generatoriais. Todėl, išskyrus porą prabangių rezortų, visur elektra įjungiama tik nuo 18 iki 22 valandos vakaro. Štai kodėl laikrodžių čia nereikia – 18 valandą įsijungus šviesai, supranti, kad liko 4 valandos iki miego:). Beje, labai juokingai atrodo, kai namelius su ventiliatoriais nuomoja brangiau, nors ventiliatoriai veikia tik 4 valandas per parą:).
Mūsų namelio langai be stiklų, tik su metaliniu tinkleliu, kad patektų oras. Apskritai, tai paskutinis rezortas įlankoje, todėl čia be galo ramu, žmonių tik vienas kitas. Žiauriai faina.
Beje, pirmąkart per 50 dienų išsimaudėm gaivinančiame jūros vandenyje. Visai kitas jausmas, kai įkaitusį kūną įmerki į gaivų vandenį, atgyja antras kvėpavimas:). Be to, buvome užmiršę, kas yra jūros bangos. Linksminomės jūroje kaip vaikai:).
Į Sabangą tuo pačiu autobusu į tą patį rezortą atvyko trys lenkai: du pagyvenę vyrai ir moteriškė. Įkvėpė nemažai optimizmo, jog amžius – ne kliūtis keliavimui:). Susidraugavę kartu išsiruošėme į pagrindinę Sabango atrakciją - požeminę Subterranenan upę (Underground River). Subterranean Nacionalinis parkas yra įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldą. Manoma, kad tai viena ilgiausių požeminių upių pasaulyje su įvairias figūras primenančiomis išgraužomis stalaktito ir stalagmito uolienose. Berods, neseniai ilgesnė už ją atrasta požeminė upė Meksikoje.
Antrą kartą šiandien buvo maloniai nustebinti – tikrai nesitikėjom tokio įspūdingo reginio. Esam matę ne vieną upę uolose, įvairius urvus, bet tai ką pamatėme ten pranoko viską, panašaus matyto iki šiol.
Nors upė yra 8 km ilgio, tačiau standartiškai per 45 minutes aprodoma tik 1,25 km. Daugiausia už papildomą mokestį galima nuplaukti 4 km, toliau valtys nebeplaukia, nes sunku plaukti. Milžiniškose uolose tamsu tamsu, plaukėm pasišviesdami prožektoriumi. Gidas vis pasakojo, kaip įvairios stalaktitų figūros vadinamos. Vienos primena stebuklingus grybukus (magic mushrums), kitos bananų kekes, Šv. Mergelę Mariją ar net moters figūrą, būtent Sharon Stone:).
Virš galvų nardė galybė šikšnosparnių.
Būtent ši požeminė upė suformavo Sabange turistinę zoną. Tai viena iš tarpinių stotelių kylant į Palavano salos šiaurę. Ryt planuojam čia tiesiog ilsėtis.
Vakarais nesugebam niekaip atsispirti kokteiliams su romu:). Kai 375 ml romo buteliukas kainuoja tiek pat kiek “coca-cola” buteliukas, apie 2 LTL:), tai tiesiog neįmanoma jo neragauti:). Be to, kalbėjau su vietiniu filipiniečiu, tai jie irgi romą gurkšnoja praktiškai kas vakarą, tik skiedžia jį su vandeniu, gal kad pigiau būtų:). O mes atradom puikų derinį: romas, „coca-cola“ ir calamansi sultys. Calamnsi yra mažyčiai rūgštūs į laimą arba dekoratyvinius mandarinus panašūs vaisiai. Labai skanu jais pagardinti arbatą, o vietiniai tiesiog geria jų rūgščias su vandeniu skiestas sultis, pasaldintas cukrumi.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą