Informacija apie Kambodžą.

Geografija. Kambodžos Karalystė (Kambodža) – valstybė pietryčių Azijoje, prie Tailando įlankos. Ribojasi su Tailandu, Laosu bei Vietnamu.
Sostinė. Phnompenis (Phon Penh), viena mažiausių Azijos sostinių, didžiausias Kambodžos miestas. Pavadinimas reiškia „Pen kalnas“.
Gyventojų skaičius. Apie 14 mln.
Gyventojų sudėtis. khmerai - 90 % , vietnamiečiai - 5 % , kinai - 1% , kiti - 4%.
Religija. Dominuojanti religija Kambodžoje yra theravada budizmas (95 %), kuris buvo slopinamas Raudonųjų khmerų, bet nuo to laiko atsigavo. Kitos labiau paplitusios religijos yra islamas (3 %) ir krikščionybė (2 %).
Kalba. Oficiali kalba yra khmerų, kuria kalba maždaug 95 % gyventojų. Kai kurie senesni gyventojai vis dar moka prancūzų kalbą, kuri anksčiau buvo Indokinijos pusiasalio valdžios kalba. Vis daugiau jaunimo mokosi anglų kalbos.
Istorija. Nuo 1969 m. iki 1975 m. Kambodžoje vyko pilietinis karas, kuriame aktyviai dalyvavo Vietnamas ir JAV. 1975 m. pilietinį karą laimėjo ir į valdžią atėjo Raudonųjų khmerų vadovas Pol Potas. Šalyje prasidėjo genocidas prieš savo tautą. Įvairiais duomenimis Kambodžoje buvo nužudyta nuo 1 iki 3 milijonų gyventojų. Buvo išžudyta arba pabėgo į užsienį visas Kambodžos inteligentijos sluoksnis. Tokiu masiniu savo tautos genocidu Pol Potas pralenkė visus pasaulio diktatorius. 1978 m. Kambodžos ekonomika buvo visai nustekenta ir Pol Potas nusprendė užpulti Vietnamą. Bet į vietnamiečių pusę ėmė pereidinėti didesnė dalis Raudonųjų khmerų, kurie buvo nepatenkinti vykstančiomis savo šalyje represijomis. 1979 m. Vietnamas nuvertė Raudonųjų khmerų režimą, bet galutinai savo kariuomenę išvedė tik 1989 m. Po to dar kurį laiką Kambodžoje vyko pilietinis karas. Pol Potas prieš devynerius metus mirė sava mirtimi, ne kalėjimo vienutėje. Tautos didvyriu jį laikantys žmonės gedi iki šiol.
Administracinis suskirstymas. Kambodža suskirstyta į 20 provincijų (khett), 4 miestų savivaldybes (krong); smulkiau dar skirstoma į apygardas (srok), komunas (Khum), kaimus (phum) ir salas (koh).
Ekonomika. Tailando ekonomikos šerdis – žemės ūkis. Šalis pirmauja pasaulyje ryžių eksporte. Kambodža yra viena iš neturtingiausių pasaulio valstybių, kurios ekonomika ir politinis gyvenimas vis dar kenčia nuo pilietinio karo. Kukurūzai, daržovės, vaisiai, riešutai, tabakas, medvilnė ir cukraus palmės yra auginamos. Auginami naminiai paukščiai, galvijai, kiaulės, bizonai. Tik neseniai, dėl nepakankamai išvystytos transporto sistemos, pradėti eksploatuoti Kambodžos miškai, ir 1990 m. mediena tapo didžiausiu eksporto produktu.
Virtuvė. Karis laikomas tradicinės khmerų virtuvės karaliumi. Jis būna žalias, raudonas, ir geltonas. Mėsos, žuvų ar daržovių patiekalai su kariu gaminami kiekvienoje khmerų kavinėje, kiekviename restorane. Vietinis nacionalinis patiekalas - amoc (švieži žuvis kari kokosų padaže, patiekiama bananų lapuose). Neįmantri, bet skani tradicinė sriuba su žuvimi, ananasais ir prieskoniais samlor machou banle. Khmerų virtuvė nėra aštri. Populiariausi prieskoniai - citrinžolė, mėtos ir kalendra.
Vietinis vynas dažniausiai gaminamas iš ryžių arba palmių cukraus, kartais pagardinamas imbieru, jo stiprumas - 8 procentai. Palmių vynas - rūgščiai saldus. Įdomus ir jų vietinis 40 procentų stiprumo brendis, šis gaminamas iš ryžių, yra ir kavos ar imbiero skonio.
Pavalgius negalima palikti dubenėlyje V forma sudėtų valgymo lazdelių, nes khmerams tai - mirties ženklas, todėl labai juos nuliūdinsite.

Raudonieji khmerai moteris laikė mažesne grėsme, todėl jas žudydavo
rečiau. Tačiau joms teko išgyventi vyrų, sūnų bei tėvų netektis,
siaučiant badui išmaitinti vaikus ir nepalūžti.
Kambodža — vienišų moterų šalis. Skyrybos ir neištikimybė čia visada
buvo laikomos žeminančiu ir net smerktinu dalyku, todėl kare mylimųjų
netekusios moterys neieškojo naujų vyrų.
Apsara — taip Kambodžoje vadinamos šokėjos, nuo neatmenamų laikų
linksminusios khmerų karalystės didžiūnus plastiškais judesiais,
nepriekaištinga laikysena ir turiningais pokalbiais.