Informacija apie Filipinus.

Geografija. Filipinų Respublika – valstybė, įsikūrusi 7 107 salose Ramiojo vandenyno vakaruose, apie 100 km į pietryčius nuo žemyninės Azijos. Tik 1000 salų yra didesnės nei 1 km². Gyvenamos yra 880 salų, iš jų didžiausios yra Lusonas, Mindanao, Samaras, Negrosas, Panajus ir Palavanas.Filipinai yra vienintelė Azijos pietryčių valstybė, neturinti sausumos sienų su savo kaimynėmis. Šalies krantus vakaruose skalauja Pietų Kinijos, Sulu ir Sulavesio jūros, o rytuose – Filipinų jūra. Plotu Filipinai yra 5-oji salų valstybė (po Indonezijos, Madagaskaro, Papua Naujosios Gvinėjos ir Japonijos). Filipinai buvo Ispanijos bei JAV kolonija. Nepriklausomybę atgavo po Antrojo pasaulinio karo.
Sostinė. Manila - vienuoliktas tankiausiai apgyvendintas sostinės rajonas pasaulyje.
Gyventojų skaičius. Virš 90 mln. Filipinai yra 12-oji valstybė pasaulyje gyventojų skaičiumi.
Valstybinė kalba. Filipinai yra antra didžiausia anglakalbių šalis po JAV. Be anglų kalbos Tagalogas (Filipinų) yra oficialios valstybinės kalbos, o neįprasta šalies geografinė sudėtis sukūrė net 80 skirtingų dialektų. Mišri anglų – filipiniečių kalba vadinama Taglish.
Religija. Filipinai yra vienintelė krikščioniška šalis Azijos žemyne.
Apie 90%. gyventojų išpažįsta šį tikėjimą. Didžiausia religinė mažuma yra musulmonai iš Mindanao salos ir Sulu Archipelago, taipogi nepriklausoma bažnyčia bei sentikiai – animistai.
Filipiniečiai yra labai religingi. Praktikoje tai pasireiškia tuo, kad beveik visuose namuose yra po mažą altoriuką, žegnojimosi pamačius bažnyčią, privalomu bažnyčios lankymu, maldomis prieš bet kokio renginio pradžią, savanorišku patarnavimu bažnyčioje, bei keistomis religingumo išraiškomis, kaip masinis nusikryžiavimas per Velykas ir piešiniais ant transporto priemonių. Religiniai fanatikai kasmet nukryžiuojami Luzono saloje, perkalant jiems rankas ir kojas, kaip kažkada Kristui. Šis reginys, jau tapęs tikra komercija pritraukia tūkstančius smalsuolių. Kitaip minima (švenčiama) Visų Šventųjų diena, filipiniečiai kapinėse (atminimo parkuose) ne gedi savo artimųjų, bet linksmina juos – pasiėmę į kapines gitaras, karaoke aparatus, alkoholinius gėrimus, palapines, ir daug daug maisto.
Politinė sistema. Filipinų santvarka - prezidentinė federacinė respublika. Filipinų prezidentas vadovauja ne tik valstybei, bet ir vyriausybei (yra ministras pirmininkas) bei karinėms pajėgoms. Prezidentas renkamas visuotiniu balsavimu šešerių metų kadencijai.
Administracinis suskirstymas. Filipinai suskirstyti į tris salynus: Lusoną, Visajų ir Mindanao. Iš viso šalyje yra 17 regionų, 81 provincija, 136 miestai ir 1494 savivaldybės.
Ekonomika. Pagrindinė Filipinų ekonomikos šaka - žemės ūkis, taip pat šalis verčiasi pramone, gamtiniais ištekliais, perlaidomis iš užsienyje dirbančių tautiečių. Pastaruoju metu sparčiai kyla pajamos iš turizmo, taip pat Filipinai yra vienas užsakomųjų paslaugų ("Outsourcing") centrų. Pagrindinės Filipinų ekonominės konkurentės - Kinija bei Indija - atitraukia nemažai potencialių investuotojų, ypač telekomunikacijų kompanijas. Atskiri šalies regionai auga nevienodai, daugiausiai investuojama į Lusono bei Manilos apylinkes.
Demografija. 11 % filipiniečių gyvena užsienyje kaip migruojantys darbininkai (2007 m.). Apytiksliai pusė gyvena Lusono saloje.
Kultūra. Filipinų kultūra - austronezinės (kalbų šeima, kuriai priklausančios kalbos paplitusios Pietryčių Azijos ir Ramiojo vandenyno salose. Tai viena didžiausių kalbų šeimų, joje priskaičiuojamos 1244 kalbos. Daugiausiai kalbančių javiečių, malajiečių, indoneziečių kalbomis), ispaniškosios ir amerikietiškosios kultūrų mišinys. Taip pat ji buvo stipriai paveikta indų, arabų ir kinų kultūrų.
Ispaniškoji kultūra. Filipinuose siejama su ispanų ir meksikiečių kolonijine įtaka. Ši įtaka geriausiai pastebima literatūroje, folklore, kalboje, tradiciniuose patiekaluose, mene ir religijoje. Vienas ispaniškosios kultūros ženklų - filipiniečių pavardės. Daugybės gatvių, miestų ir geografinių objektų pavadinimai Filipinuose - ispaniški. Ši įtaka jaučiama ir tradicinėje virtuvėje.
Anglų kalba - žymiausias JAV palikimas Filipinuose. Taip pat amerikiečiai į salas atvežė biliardą ir krepšinį - vienus populiariausių sportų šalyje. Krepšinis populiaresnis nei Europoje. Kiekvienas nedidelis miestelis turi dengtą krepšinio areną, kiekviename kieme  būna sukalta improvizacinė lenta, o aikštės visada pilnos filipiniečių, tačiau jie nėra daug pasiekę šioj sporto šakoj. Galbūt dėl savo žemo ūgio. Iš JAV paveldėjo daug vartotojiškos kultūros madų - greitas maistas, pop muzika, komercinis kinas - taip pat atėjo iš JAV.
Įdomybės. Kiekvienas filipinietis išėjęs pasilinksminti tiesiai suka į pirmą pasitaikiusią karaokę užeigą, o kiekvienas vyras sekmadieniais po bažnyčios kulniuoja į gaidžių kovos areną. Be šių dviejų reiškinių filipiniečiai neįsivaizduojami.
Viena iš svarbiausių temų bet kuriam filipiniečiui – maistas. Čia gyvuoja tikras maisto kultas ir tikros tradicijos. Vakarais filipiniečiai tiesiog užgula gatvės restoranus, kuriuose ištisą dieną garuoja karšti patiekalai. Viskas sudėta į didelius puodus. Pakeli puodo dangtį, pasižiūri, įsidedi. Filipiniečiai maistą valgo rankomis netgi ryžių košę Pusryčius valgo labai anksti, apie 7 val. Vėliau laikas „meriendai“ (užkandžiams) kurie per dieną kartojasi 2-3 kartus.
Vaisių ir žuvų turgų prekystaliai tiesiog lūžta nuo gausos ir įvairovės. Daugiausiai filipiniečiai valgo jūros gėrybes ir ryžius, tai pat daug vaisių.
Tarp keisčiausių valgių pirmauja „balut“. Ne kiekvienas, sužinojęs kas tai yra ryžtasi pabandyti. „Balut“ – tai išvirtas viščiukas kiaušinyje jau susiformavusiame embrione.  Užsieniečiams tai baimės faktorius, vietiniams – didžiausias delikatesas. Verta pabandyti „Pancit“ – ypatingo skonio smulkūs makaronai, „bibingka“ – filipinietiškas pyragas iš ryžių miltų, bei delikatesai, iš kurių įdomiausias – virti makaronai su jogurtu ir žele... Vandens ir arbatos filipiniečiai negeria. Tačiau „Coca- Cola“ ir „Calamansi“ sultys tampa kasdieniniais gėrimais.
Filipiniečiai mėgsta vaikščioti į milžiniškus prekybos centrus, kurie čia kartais didesni nei Europoje ar Amerikoje, kur dažnai girdisi populiariausia daina „I‘m dreaming off a white christmas“ (aš svajoju apie baltas kalėdas). Filipiniečiai jaučia tikrą simpatiją Vakarams ir jų
žmonėms (baltaodžiams). Merginos perka balinimosi priemones, vaikinai slepiasi nuo kaitrios saulės po skėčiais, visa tai, kad turėtų kuo šviesesnę odą... Nemažai filipiniečių svajoja išvykti iš šalies dėl sunkios ekonominės padėties, net 10 mln. jų dirba užsienyje, daugiausia Honkonge, JAV ir Singapūre.
Pavojai. Šalyje yra daug veikiančių ugnikalnių, pvz., Majonas ir Pinatubas. Filipinai taip pat priklauso vadinamajai "taifūnų juostai" (taifūnais pas mus vadinami uraganai), todėl maždaug 19 taifūnų aplanko salas per metus. Filipinuose per dieną įvyksta maždaug 20 žemės drebėjimų, didžioji dalis jų - per silpni, kad gyventojai juos jaustų.
„Nik-Niks“ - taip Filipinuose vadinamos smėlio muselės. Palavano saloje šie padarai (vabzdžiai) itin aktyvūs. Dažnam pranešime apie masinius smėlio muselių antplūdžius (ir, aišku, įkandimus) minimas Sabang, Port Barton ir El Nido. Aktyviausi šie kandantys vabzdžiai būna auštant.