Kadangi pasirinkome individualų laivą, tad maistu šįkart turėjom pasirūpinti patys. Turguje nusipirkome šviežios žuvies – tuno ir dar kažkokios nežinomos paragavimui, daržovių, vaisių. Žuvies turguje sočiai: nuo nedidelių spalvotų iki didelių tunų ar barakudų. Tačiau, mūsų apmaudui, jūros gėrybių, išskyrus kalmarus, visai nebuvo.
Visai netikėtai prie mūsų dienos ekskursijos prisijungė viena moteris, su kuria atplaukėm tuo pačiu laivu iš El Nido. Kadangi ji keliauja viena, o vienai nuomotis laivą brangoka, tad ji ieškojo kompanijos, prie kurios galėtų prisijungti. O kas ieško, tas ir randa – jos kely pasitaikėm mes:). Buvo smagu pasidalinti įspūdžiais - bendravimas lavina ne tik anglų kalbos įgūdžius, bet ir praplečia akiratį. Pavyzdžiui, ji – korėjietė, gyvenanti Danijoje, todėl nemažai sužinojom apie Daniją. Užsienyje keliautojai labai draugiški vienas kitam, komunikabilūs. Gaila, kad per vėlai būtent iš jos sužinojom apie galimybę panardyti tarp mėlynųjų banginių Donsol mieste. Ir tai galima padaryti paviršiniu nardymu. Šie žinduoliai būtent nuo kovo iki birželio pabaigos būtent į tą vietą migruoja. Tikriausiai būtume pasinaudoję šia proga, jei būtume anksčiau apie tai išsiaiškinę:(
Taigi beplepėdami plaukiojom po salas, sustodami panardyti. Vienoje vietoje netgi paviršiumi nardydami matėme nuskendusį laivą. Labiausiai pikta buvo, kad praktiškai kur besustodavom: ar tai panardyti, ar tai į paplūdimį, visur reikėjo mokėt „įėjimo“ mokesčius. Mokėti neaišku kam – priplaukė diedukas su valtimi prie mūsų laivo ir prašo susimokėt už panardymą. El Nido irgi reikėjo mokėti, bet susimokėję vienkartinį mokestį, galiojantį visoms saloms 10 dienų, gavome bilietą. Tada didesnė tikimybė, jog mūsų pinigėliai bus panaudoti tikslingai – saugoti gamtą.
Pietų sustojome į nedidelį balto smėlio paplūdimį, aišku, susimokėję už galimybę čia pabūti:).
Išsikepėm žuvies, pasigaminom salotų ir sočiai sočiai prisivalgėm:).
Turbūt lankomiausia vieta čia ežerai, esantys tarp salų. Mes aplankėme vieną, nes kitas, pasak gido, praktiškai identiškas. Paplaukiojom po ežerą tikėdamiesi kažką gražaus pamatyti po vandeniu, bet išskyrus mažas žuvytes ilgom nosim ir įvairias uolas, nieko įdomaus nepastebėjom. Už tai reikėjo susimokėti apie 11 LTL žmogui, tačiau iš mūsų niekas pinigų nepareikalavo, o mes patys ir nesiūlėm:). Štai vaizdelis, dominuojantis visuose atvirukuose, bukletuose apie Busuangos salą.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą