Ankstyvas rytas – puikus metas vaikščioti po Manilą, kada saulė dar nekaitri ir gatvės gyventojai dar ne tokie aktyvūs. O šiaip vaizdelis apie Filipinų sostinę, priešingai nei apie kitas lankytas vietas, susidarė labai kraupus. Iš pradžių buvo keista ir netgi įdomu žiūrėt, kaip žmonės miega gatvėje. Tik išėję iš viešbučio pamatėm, kaip jauna šeima su mažamečiu vaiku miega ant šaligatvio ant kartono lapų. Pasirodo, miegoti, valgyti, skalbti rūbus, maudytis gatvėje, atlikti gamtinius reikalus – čia tiesiog įprasta, nes gatvė – tikrai nemažos dalies filipiniečių tikrieji namai.
Netgi pagrindiniame bulvare palei krantinę žmonės gyvena ant akmenų.
Vaikai, nardydami tarp mašinų gatvėje, gailiom akim prašo pinigų, kad galėtų pavalgyti. Žiūrėdamas tokius vaizdus, susimąstai, kad visgi nėra taip blogai toj Lietuvoj....Vienokią ar kitokią paramą gauname iš valstybės. Neįsivaizduoju, kaip bobutė pardavinėdama keletą saldainių, kainuojančių tik kelis centus, gali užsidirbti maistui, apie būstą net nėra ir ką kalbėti. Trumpai tariant, Manila paliko slogų įspūdį, kai matai, kaip į tave piktai žiūri tie nuskriausti žmonės už tai, kad tu gyveni geriau už juos.
Kadangi mūsų skrydis į Malaiziją, į Kota Kinabalu Borneo saloje, buvo ne iš Manilos, o iš Klarko aerouosto, esančio apie 80 km nuo Manilos, todėl jau vidurdienį turėjom išvykti iš Manilos. Tiesą pasakius, 5 valandų čia mums pakako – kiek gali stebėtis gyvenimu gatvėje?!
Autobusai į Klarką važiuoja tik rytais, todėl mes pasirinkome šiek tiek brangesnį variantą, važiavimą taksi, už galimybę daugiau nei dvi valandas praleisti Maniloje, tuo pačiu nereikėjimą slampinėti po nedidelį Klarko aerouostą bei patogesnį keliavimo būdą. Kadangi nuo šiandien prasidėjo Velykinės šventės Filipinuose (Holy Vacation), truksiančios iki balandžio 3 d. (pasak taksisto) ir visi miesto gyventojai susiruošė išvykti iš miesto, todėl pakliuvome į dideles transporto spūstis ir vien iš Manilos išvažiuoti užtrukome apie valandą. Atvykome į aerouostą pačiu laiku. Turėjom susimokėti po 30 LTL, kad išvažiuojam iš Filipinų:). Filipinuose nuo mokesčių neišsisuksi:). Tiesa, skrydis dviems kainavo tiek pat, kiek iš Manilos su taksi atvažiuoti į Klarko aerouostą, apie 150 LTL. “Airasia” kompanijos skrydžiai iš tikrųjų labai pigūs ir tfu tfu tfu, atrodo saugesni nei nardymas tarp mašinų, „džypnių“...
Po dviejų valandų trukmės skrydžio atsidūrėme Malaizijai priklausančioje Borneo salos Sabaho terotorijoje, sostinėje Kota Kinabalu. Atvykus iš Manilos, čia miestas atrodo „ledinis“ – viskas švaru, gražu, tvarkinga. Tik taksi kainos beprotiškos.
Kota Kinabalu buvom užsirezervavę pamėgtą Malaizijoje „Tune.Hotels“ tinklo viešbutį, tačiau nesitikėjom, kad jis kitame miesto gale nei aerouostas, į kurį ryt vėl teks važiuoti, nes laukia skrydis į kitą miestą. Susimokėjom už taksi paslaugas beveik tiek pat, kiek atsiėjo nakvynė:). Dar viena padaryta klaida. Dar didesnę klaidą padarėm pasirinkę skristi iš Klarko aerouosto, nes, visų pirma, nepatogu važiuoti tris valandas į aerouostą ir be to, nusigauti brangu. Ne viską gerai apskaičiavom, susigundę pigiais „Airasia“ kompanijos skrydžiais:). Kaip Ovis sako: „Per „durną“ galvą kenčia kojos arba piniginė“:).
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą