Išvados apie Kambodžą.

Kambodžą nusprendėme įtraukti į lankytinų Azijos šalių sąrašą praktiškai dėl „Ankoro“ – norėjosi užsidėti pliusiuką viename iš gražiausių ir didžiausių pasaulyje šventyklų kompleksų. Visą savaitę keliavome po šalį gana intensyviai: per septynias dienas aplankėme pagrindinius šalies lankomus taškus, t.y. sostinę, „Ankorą“ kartu su Siemrypu, kurortą Sihanoukville. Visgi geriausiai Kambodžoje laiką leidome pajūryje – neišeinant iš paplūdimio dar galima pasijausti esant kurorte.
Kai pagalvoju, gal perdaug griežti mes buvome šiai šaliai - visgi tai viena skurdžiausių pasaulio valstybių, vos prieš tris dešimtmečius išžudžiusi beveik ketvirtadalį tautos; normalus atlyginimas šalyje 50 – 100 $, o benzinas kainuoja apie 1 $, korupcija čia tiesiog „bujoja“; laukuose dar iš karo laikų nemažai užsilikusių minų, kurios atima tai ranką ar koją, o kartais ir gyvybę....Turbūt daugumą čia atvykstančių turistų abejingais nepalieka žiauri šalies istorija, kurios pasėkmės jaučiamos iki šiol: pilna elgetaujančių žmonių, vaikų, priverstų vaikystėje dirbti tam, kad pamaitintų save ir savo šeimą, daugiavaikių mamų, bandančių sugraudinti su savo mažyliais ant rankų... Visa tai graudina, priverčia susimąstyti, kad gyvename „kaip inkstai taukuose“, o ta baisioji šmėkla „krizė“ iš Kambodžos taip ir nebuvo išnykusi ir nematyti artimiausiu metu jos išvykimo. Tačiau visgi erzina tai, kad mes, turistai, atvykę patirti malonių akimirkų, pailsėti į šalį, tarytume turime spręsti valstybės problemas – padėti išgyventi šalies gyventojams. Kai tuo tarpu „lexusiniai“ (korumpuotieji, važinėjantys „Lexusais“) gaili net dolerio savo tautiečiui.
O dar tos šiukšlės....man jos turbūt labiausiai įsirėžė į atmintį. Tokio atsainaus požiūrio į gamtą, švarą, nebuvau mačiusi. Kaip galima išgėrus, tarą mesti į jūrą, autobuse pavalgius, likučius išmesti pro langą...
Yra ir teigiama buvimo Kambodžoje pusėje – pagaliau įsitekome į numatytą dienos biudžetą:). Nors iš pirmo žvilgsnio kainos neženkliai skiriasi nuo Tailando (bendras Tailando kainų lygis šiek tiek aukštesnis), kažkaip netikėtai pavyko sumažinti išlaidas. Greičiausiai tam įtakos turėjo pigus keliavimas autobusais ir nedidelis lankomų objektų skaičius. Pavalgyti čia galima vidutiniškai už 3 – 4 $ kavinėse, gatvėje nebandėme.
Aš visai nesigailiu, kad pabuvom Kambodžoje. Laimei, buvimas neužsitęsė:). Galvoje šiek tiek pasikeitė matavimo skalė – dabar Tailandas tikrai atrodo kaip „svajonių“ šalis:). Žiūrėsim, kaip toliau...