68 diena (2010-04-02). Sandakanas Borneo saloje. Pažinties su beždžionėmis tęsinys:).

Sandakano apylinkėse yra kas veikti, siūloma nemažai įvairiausių atrakcijų. Buvom susigundę plaukimu Kinabatangan upe laivu su galimybe stebėti laukinį gyvūnijos pasaulį: pamatyti gražių paukščių, bet svarbiausia, beždžionių su ištįsusiomis nosimis (Proboscis Monkey). Taip pat galima pamatyti dramblių, tačiau dabar ne jų sezonas. Visgi stebėti natūralią gamtą yra tarsi loterija – pasiseks arba nepasiseks pamatyti. Ekskursijos čia kainuoja labai brangiai, todėl nusprendėm nerizikuoti, o ilganoses beždžiones pamatyti „Proboscis Monkey Sanctuary“ rezervate.
Per dieną yra keli beždžionių maitinimo laikai, kada jos subėga ant įrengtų platformų pasisotinti. Pasirodo, šitame centre galima pamatyti ir sidabrinių beždžionių.

Darbuotojas, mėgdžiodamas jų balsą, sukvietė visą būrį gražuolių. Jos nepiktybinės, nebijančios žmonių, lakstančios tarp jų. Smagu stebėti.
Tačiau labiausiai norėjom pamatyti tas keistas ilganoses beždžiones, kurios gyvena tik būtent Borneo saloje ir yra įrašytos į nykstančių gyvūnų Raudonąją knygą. Keista, bet kol sidabrinės beždžionės pietavo, ilganosės nedrįso ateiti. Jau buvom išsigandę, kad jos taip ir liks spoksoti į mus iš medžių, bet lygiai pietų metu viena paskui kitą vorele pradėjo lįsti proboscis beždžionės. Nerealiai atrodė:).
Patinai turi labai dideles nosis ir jie gali sverti iki 21 kg, o patelės yra mažesnės, kaip ir jų nosys. Jaunikliai būna tamsios spalvos iki trejų metų.
Patinams ilga nosis reiškia didelę galią. Jie yra labai seksualiai pajėgūs - erekcijos kone nuolat būna, todėl ir gyvena haremuose su mažiausiai devyniom patelėm:).

Patinai savo galios nevengia rodyti sėdėdami išsiskėtę ir demonstruodami savo "kitą nosį".

Jie turi nuolat išsipūtūsį pilvą, nes pilve yra du skyriai - vienas paprastam maistui virškinti, kitas - nuodingam, ilganosiai nevalgo prisirpusių vaisių, nes cukraus virškinimui skyriaus skrandyje nėra. Be to, dėl nuolatinių procesų, vykstančių dviskyriame skrandyje, proboscis beždžionių pilvas nuolat išsipūtęs ir pilnas dujų.
Stebėti, kaip šitie keisti gyvūnai pietauja, sutrukdė viena sidabrinė beždžionė išvijusi net visą bandą proboscis beždžionių. Vienas patinas bandė „aiškintis‘, bet apsisukęs nuėjo, jam įkandin viena po kitos ir visos beždžionės. Keista, kaip skirtingų rūšių beždžionės nesutaria. Nors čia tas pats, kaip skirtingų tautybių žmonės nedraugauja, nors visi yra žmonės, kaip ir sidabrinės bei proboscis – beždžionės:).
Beje, rezervate pamatėm iš arti ragasnapį (hornbill). Originalus paukštis.

Tikrai sėkminga diena. Negaila ir nemažų pinigų už bilietus - apie 50 LTL žmogui.
Po sėkmingo stebėjimo patraukėm į Sandakano miestą, pakeliui užsukę į aerouostą susitvarkyti reikalų dėl pakeisto skrydžio laiko. Pasikeitėm nemokamai skrydį iš Sandakano į Kota Kinabalu, tad į Singapūrą turėtume spėti. Juolabiau, kad į Kota Kinabalu išskrendam ryt – viena diena anksčiau nei buvom suplanavę anksčiau. Bandysim dar ir ten ką nors gero nuveikt.
Sandakanas nepaliko įspūdžio. Nors miestas švarus, šiukšlių beveik nėra, tačiau jis mums pasirodė kažkoks murzinas. Dauguma gyventojų – musulmonai, bet yra ir katalikų, todėl šaindien švenčiamas Didysis penktadienis (Good Friday). Čia kaip niekur kitur jaučiame didelį susidomėjimą mumis, baltaodžiais, ypač manimi:). Gatvėse esu nužiūrinėjama nuo galvos iki kojų, musulmonės moterys žiūri tarsi su pavydu į mano trumpą suknelę, kai tuo tarpu jos ne tik apsigobusios skaromis, bet ir apsirengusios viską dengiančiais rūbais, man primenančiais naktinius:). Vaikinai, vyrai gatvėje sveikinasi, kitaip tariant, jaučiuosi kaip “žvaigždė”:). O jei dar bučiau blondinė, tai turbūt ir “suvalgytų”:).
Labiausiai Sandakane patiko turgus – žuvies ir jūros gėrybių skyrius. Ypatingai nustebino didžiulė raja. Viršutinė jos dalis buvo jau nuimta, bet pardavėjas pamatęs mūsų susidomėjimą, uždėjo nuluptą odą atgal.

Tiesa, Borneo saloje labai daug kiniečių gyventojų. Daug kur užrašai yra ir kiniečių hieroglifais.
Ryt anskti ryte išskrendam į Kota Kinabalu.