74 diena (2010-04-08). Bali sala Indonezijoje. Kuo toliau nuo kurortinių zonų, tuo smagiau.

Nori pasijusti milijonieriumi, važiuok į Indoneziją:). Indonezijos vietinė valiuta – rupijos. Turėdamas 280 LTL, čia būsi milijonieriumi:), t.y. 1000 IDR = 0,28 LTL. Štai kodėl viskas čia kainuoja tūkstančiais.
Nusprendėm dar dienelę pasilikti Kutoje, tiksliau čia tik pernakvoti, nes dieną praleidome keliaudami motoroleriu. Šiandien apžiūrėjom Bali salos kultūros, menų židinį Ubud miestą ir jo apylinkes. Pirmiausia pravažiavome Celuk miestelį, specializuotą sidabro ir aukso gaminiais. Yapč gražu Mas miestely – gatvės pilnos įvairiausių medžio drožinių: nuo mažų skulptūrėlių iki masyvių baldų. Be to, gausu dirbinių iš stiklo, pintų baldų ar šiaip originalių daiktų.

Ubud miestas garsėja piešiniais. Labai gražių ir netgi praktiškų daiktų galima čia įsigyti. Yra žmonių, kurie siunčiasi baldus iš Indonezijos. Mes irgi anksčiau galvojome apie tokią galimybę, bet dabar neturime ūpo aiškintis, kas, kaip, kur ir už kiek.
Apskritai, 80% Bali ekonomikos sudaro turizmas. Tačiau tuose miesteliuose, į kuriuos vežami turistai įsigyti dirbinių ir pažiūrėti gamybos proceso, jų matėme nedaug.
Kitas objektas, kurį labai norėjau apžiūrėti buvo ryžių terasos Tegalalang apylinkėse. Deja, pasukom ne į tą kelią, tad matėm ryžių laukus vietoj terasų. Tačiau labai didelį įspūdį paliko vietos kaimai, miesteliai, žmonės. Tik ištrūkęs iš kurortinės zonos gali pamatyti tikrąjį baliečių gyvenimą. Net keista, kad ištisi kaimai – vien šventyklos, kurių teritorijose jie ir gyvena, ir meldžiasi. Praktiškai visi namai yra mūriniai, molio čerpių stogais, bambukinių trobelių, kurių taip gausu Filipinuose, turbūt ir nematėm. Bali sala galima sakyti labai švari (vienur kitur šiukšlių yra, bet kur jų nebūna). Vietos gyventojai labai tikintys: šventyklos, gatvės, namai, kavinės pilni aukų Dievams, kurių induistai turi ne vieną. Pats didžiausias Dievas, pasak sutikto vietinio, yra Barongas (Barong). Kokių tik pavidalų jo nebūna....Aukoja induistai iš bananų lapų padarytas dėžutes, kuriose gėlės, sausainukas, saldainiukas ir pan.

Kutoje, Legione ar kituose kurortuose nepamatysi tradiciniais rūbais apsirengusių baliečių. O kaimuose, miesteliuose – ne kurortuose, dauguma vyrų pasipuošę sijonais, vadinamais sargonais bei įdomiu galvos apdangalu, primenančiu turbaną.

Dauguma vietinių ant galvos neša reikalingą turinį.
Galiausiai dieną užbaigėm prie Tanah Lot šventyklos (Tanah Lot Temple). Čia užbaigiamos dauguma turistams organizuojamų ekskursijų, nes čia geriausia vieta stebėti saulėlydį. Deja, šįkart saulė nusileido į debesis. Graži vieta, bet per daug išturistinta.

Nuomonė apie Bali salą pasikeitė kardinaliai. Čia tokia autentiška vieta, kur gali pamatyti ir gražių statinių, ir vietos tradicijas, tik nereikia tūnoti kurortinėse zonose.