Iš principo Borneo sala patiko, nes pamatėm tai, dėl ko ir atvykom čia: orangutanus, proboscis beždžiones, šiek tiek laukinės gamtos, pasivaikšiojom po tropinius miškus. Tačiau nuvylė tai, jog natūralios gamtos belikę visai nedaug – pagrindinį salos plotą užima sodintos palmės. Apie Borneo salą buvau nusipiešusi milžiniškų laukinių miškų, pilnų įvairiausių gyvių, vaizdą. Deja, dabar susidarė įspūdis, kad tokios gamtos palikta tik tiek, kiek reikia turistams parodyti. Galbūt Indonezijoje Borneo saloje vaizdelis kitoks, nors abejotina - teko skaityti, kad būtent garsioji B. Galdikas ir kovoja ten už kertamus miškus.
Apskritai siūlomų ekskursijų čia tikrai gausu. Mus dar labai viliojo nuplaukti į vėžlių salą (Turtle island), kur vėžliai deda kaišinius 365 dienas per metus. Tačiau ekskursijų kainos labai didelės, todėl teko susidėlioti prioritetus:). Būdami nardytojais, būtume išbandę giluminį nardymą ir pasižiūrėję, ar tikrai čia povandeninis pasaulis vienas gražiausių pasaulyje.
Apsilankėme Kota Kinabalu ir Sandakane. Miestai nedideli, bet iškart jauti, kad esi tikrai ne Filipinuose, Kambodžoje ar Tailande. Malaizija aukštesnio lygio - infrastruktūra čia sutvarkyta, šiukšles retai pamatysi, net trobelės ant vandens ir tos gana tvarkingai atrodo, gatvės prekeivių nėra – akivaizdu, kad šalyje tvarka yra. Už visa tai ir tenka brangiau mokėti.
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą