Anksti ryte palikom Seraya salą ir po pietų jau stovėjome ant Kanawa salos lieptelio, maloniai sutikti salos kolektyvo. Apsigyvenome tame pačiame kambaryje – viskas pažįstama, viskas sava, tarsi būtume sugrįžę namo, tiksliau tarsi atvykę pasisvečiuoti pas močiutę į kaimą, kur tave džiaugsmingai pasitinka ir pan. Ypatingai džiaugsmo negalėjo sulaikyti Ovis. Aš į pliažą, o jis, aišku, žvejot.
Kadangi dabar pilnatis, todėl po pietų saloje prasidėjo didžiulis atoslūgis. Šalia kranto esantys koralai, jūros žvaigždės, jūros ežiai buvo matomi tiesiog plika akimi. Gražu...
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)



























































Komentarų nėra:
Rašyti komentarą