Informacija apie Indoneziją.

Geografija. Indonezijos Respublika – salų valstybė Azijos pietryčiuose. Ribojasi su Malaizija Borneo saloje, Papua Naująja Gvinėja Naujosios Gvinėjos saloje bei Rytų Timoru Timoro saloje. Indonezijos pavadinime yra du žodžiai: lotyniškas Indus, reiškiantis Indiją ir graikiškas nesos, reiškiantis salas. Taigi, šalies pavadinimas gali būti verčiamas kaip Indijos salos. Iki nepriklausomybės (iki 1949 m.) Indonezija buvo vadinama Nyderlandų Indija arba Ost-Indija (Rytų Indija).
Palei pusiaują išsidėsčiusi salų grandinė pagal plotą ir gyventojų skaičių yra didžiausia pietryčių Azijos šalis bei didžiausia salų šalis. Indoneziją sudaro 17-18 tūkst. salų, iš kurių apie 6000 yra gyvenamos. Didžiausios salos – Borneo, Java, Sumatra, Sulavesis.
Indonezija išsidėsčiusi ant tektoninių plokščių sandūrų, dėl to čia dažni žemės drebėjimai ir su jais susiję cunamiai. Indonezijoje taip pat daug ugnikalnių, iš kurių garsiausias – Krakatau, esantis tarp Sumatros ir Javos. Aukščiausia vieta – Džajos kalnas (4884 m., Naujoji Gvinėja). 65% šalies ploto dengia tropiniai miškai.
Sostinė. Džakarta.
Gyventojų skaičius. Indonezija pagal gyventojų skaičių yra ketvirta pagal dydį pasaulyje. Virš 246 mln. gyventojų.
Demografija. Indonezijoje gyvena daugiau kaip 150 tautų. Miestuose gyvena 17% žmonių. Daugiausia yra javiečių - apie 45 % gyventojų. Naujosios Gvinėjos saloje gyvena etniniu ir kultūriniu požiūriu skirtinga papuasu etninė grupė.
Valstybinė kalba. Indoneziečių, bet pastoviai vartojama virš 300 kalbų ir tarmių.
Religija. Apie 87 % tikinčiųjų – musulmonai sunitai. Indonezija yra didžiausia pasaulyje musulmoniška šalis pagal musulmonų gyventojų skaičių. Šalyje yra krikščionių (katalikų – 3 % ir protestantų – 6 %), induistų (2 %, daugiausia – Balio saloje), budistų (1 %), konfucianistų.
Administracinis suskirstymas. Indonezija suskirstyta į 30 provincijų, taip pat yra dvi specialiosios teritorijos – Ačehas ir Džokjakarta, ir viena sostinės miesto teritorija – Džakarta.
Politinė sistema. Indonezija – respublika, šalyje galioja 1945 m. konstitucija.
Ekonomika. Indonezija – agrarinė šalis su stipria kalnakasybos pramone. Pagrindinės pramonės šakos: naftos ir dujų, tekstilės, siuvimo, odos ir avalynės gamybos. Svarbiausia žemės ūkio produkcija: ryžiai, kasava (manijokų rūšis), žemės riešutai, kakava, kava, palmių aliejus, kopra (džiovinti kokoso riešutų branduoliai.), vištiena, jautiena, kiauliena, kiaušiniai.
Kultūra. Indonezija kultūriškai yra daugialypė ir joje gimė daug muzikos formų, labiausiai iš jų žinoma Javos, Sumatros ir Balio muzika. Labai populiarus yra modernus muzikos stilius Dangdut bei susijęs šokio stilius. Dangdut toks populiarus, kad naudojamas daugelyje politinių kampanijų, siekiant patraukti didesnės auditorijos dėmesį. Indonezija visame pasaulyje garsėja šešėlių teatru, kurio ištakos glūdi Senovės Indijoje.
Virtuvė. Indonezijai būdingas maisto ruošimas, naudojant vietoje randamus ir auginamus maisto produktus. Patiekalai gaminai iš šiam regionui būdingo ir labiausiai paplitusio augalo – ryžių. Gausiai naudojami vietos prieskoniai – paprikos, aštrieji pipirai, bazilikai, mėtos. Gausiai naudojami vaisiai ir daržovės, kokoso palmės vaisiai. Indonezijai esant jūrų valstybei, vyrauja patiekalai iš jūros gėrybių. Pagrindinis vartojamas mėsos produktas – paukštiena. Dėl Kinijos įtakos, gausu kiniškų patiekalų.
Indonezija tai salynas po kokoso palmėmis. Jos auginamos visur kur tik jos gali augti, todėl dauguma salų atrodo, kaip kokoso palmių oazės jūrų platybėse.

Indonezietiški patiekalai:
„Sate“ – ant grotelių anglių ugnyje iškepti ant mažų iešmiukų suverti vištienos arba jautienos arba kiaulienos gabaliukai (arba krevetės),
„Gado-gado“ – virtos daržovės su aštriu riešutų padažu,
„Nasi Goreng“ – su daržovėmis apkepinti ryžiai, keptas mėsos griežinėlis (arba krevetės) ir kiaušinis.
„Babi-Guling“ – traški kiaulienos (jauno paršelio) odelė ir gabaliukai,
„Bebek Betutu“ – antiena, pakepinta bananų lapuose su daugybe žolelių ir prieskonių, „Sate Lilit“ – maltų jūros gėrybių kotletai, kepami ant citrinžolės stiebų (iešmelių), ant grotelių kokoso žievių ugnyje.
Gėrimai:

Tuak (5 proc.) – saldus palmių vynas, gaminamas iš kokoso palmių žiedų syvų.
Brem (7-9 proc.) – alkoholinis gėrimas, gaminamas iš juodų lipnių ryžių ir kokoso pieno. Arak – bespalvis, nesaldus spiritas (20-50 proc. alkoholio).